Izraelio okupuotos teritorijos

Izraelio okupuotos teritorijos – nuo 1967 m. Šešių dienų karo Izraelio okupuotos Palestinos teritorijos – Gazos Ruožas ir Vakarų Krantas – bei Golano aukštumos. Izraelis taip pat buvo okupavęs Sinajaus pusiasalį ir pietų Libaną. Iki Šešių dienų karo Palestinos teritorijos buvo užimtos Egipto (Gazos Ruožas) ir Jordanijos (Vakarų Krantas). Sinajus priklausė Egiptui, Golano aukštumos – Sirijai.
1967–1981 m. keturios okupuotos teritorijos buvo įtrauktos į Izraelio karinę guberniją, o Jungtinės Tautos jas laikė „okupuotomis arabų teritorijomis“.[1] 1981 m. pagal Egipto ir Izraelio taikos sutartį, kuria Egiptas pripažino Izraelį, o Izraelis grąžino Egiptui Sinajaus pusiasalį, karinė gubernija panaikinta. Pasirašęs sutartį su Egiptu, Izraelis prijungė Golano aukštumas prie Šiaurės apygardos, o Gazos Ruože ir Vakarų Krante įvedė civilinę valdžią.[2] Nepaisant karinės gubernijos panaikinimo ir atsižvelgiant į Egipto reikalavimus, terminas „okupuotos arabų teritorijos“ ir toliau buvo vartojamas apibūdinti Vakarų Krantui (su Rytų Jeruzale, kurią Izraelis aneksavo 1980 m.), Gazos Ruožui ir Golano aukštumoms.
Tarptautinis Teisingumo Teismas,[3] JT Generalinė Asamblėja[4] ir JT Saugumo Taryba laiko Izraelį okupuojančia jėga.[5] JT specialusis pranešėjas Richard Falk pavadino Izraelio okupaciją „tarptautinės teisės pažeidimu“.[6] Izraelio Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Izraelis Vakarų Krante vykdo „karinę okupaciją“.[7] Tačiau Izraelio vyriausybė Vakarų Krantą laiko ne okupuota, o „ginčytina teritorija“.[8]
2005 m. Izraelis vienašališkai pasitraukė iš Gazos Ruožo. JT ir daugelis žmogaus teisių organizacijų tebelaiko Izraelį Gazos Ruožo okupuojančia jėga dėl jo vykdomos teritorijos blokados,[9] tačiau Izraelis tai atmeta.[10]
2024 m. liepos 19 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas nusprendė, jog Izraelio vykdoma Palestinos teritorijų okupacija yra neteisėta ir prilygsta apartheidui.[11] 2024 m. rugsėjo 18 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, reikalaujančią Izraelio per metus nutraukti okupaciją.[12]
Okupuotos teritorijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Sinajaus pusiasalis | Pietų Libanas | Golano aukštumos | Vakarų Krantas (be Rytų Jeruzalės) | Rytų Jeruzalė | Gazos Ruožas | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Okupacijos laikotarpis | 1956–1957, 1967–1982 | 1948–1949,1982–2000 | 1967–dabar | 1967–dabar | 1967–dabar | 1956–1957, 1967–2005 2023–dabar (iš dalies) |
| Į teritoriją pretenduoja |
||||||
| Šiuo metu valdo | ||||||
| Izraelis laiko savo teritorijos dalimi | Ne | Ne | Taip, kaip Šiaurės apygardos dalis | De jure ne, bet de facto žydų naujakuriams leidžiama gyventi nausėdijose C zonoje | Taip, kaip nedaloma Jeruzalė | Ne, bet Izraelis išlaikė perėjimo punktų, teritorinių vandenų ir oro erdvės kontrolę nuo okupacijos pabaigos 2005 m. |
| Buvusi Palestinos mandato dalis | Ne | Ne | Pietinė dalis (iki 1923 m.) | Taip | Taip | Taip |
| Yra žydų nausėdijų | Ne (iškeldintos 1982 m.) | Ne | Taip | Taip | Taip | Ne (iškeldintos 2005 m.) |
Teisinis statusas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1980 m. Izraelio įvykdytos Rytų Jeruzalės aneksijos (prijungimo prie Vakarų Jeruzalės) nėra pripažinusi jokia valstybė.[13] 1981 m. Golano aukštumų aneksiją yra pripažinusios tik Jungtinės Amerikos Valstijos. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Rytų Jeruzalės (rezoliucija Nr. 478) ir Golano aukštumų (rezoliucija Nr. 497) aneksijas pripažino „niekinėmis ir negaliojančiomis“ bei pareikalavo jas atšaukti. Palestinos autonomija, Europos Sąjunga,[14] Tarptautinis Teisingumo Teismas, JT Generalinė Asamblėja[4] ir Saugumo Taryba Rytų Jeruzalę laiko okupuota Vakarų Kranto dalimi, tačiau Izraelis visą Jeruzalę yra paskelbęs savo sostine.[15] Vakarų Krantą Izraelis laiko ne okupuota, o „ginčijama“ teritorija.[16]
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kuris stebi, kaip kariaujančios šalys laikosi tarptautinės humanitarinės teisės, teigia, kad Izraelio nausėdijų okupuotose teritorijose steigimas yra sunkus Ženevos konvencijų pažeidimas (t. y. karo nusikaltimas).[17] Laikoma, kad nausėdijų steigimas prilygsta Izraelio civilių gyventojų perkėlimui į okupuojamą teritoriją, kurį draudžia Ženevos konvencija dėl civilių apsaugos karo metu.[18][19][20]

2004 m. liepą Tarptautinis Teisingumo Teismas pateikė konsultacinę išvadą dėl Izraelio statomos užtvaros okupuotoje Palestinos teritorijoje, kurioje vienbalsiai nutarė, kad: Vakarų Krantas (su Rytų Jeruzale) yra okupuota teritorija; jai galioja IV Ženevos konvencijos nuostatos; Izraelio nausėdijos pažeidžia Konvencijos 49 straipsnio 6 dalį; užtvaros statyba okupuotoje teritorijoje (o ne palei Žaliąją liniją) prieštarauja tarptautinei teisei; palestiniečiai turi teisę į apsisprendimą, kuri privalo būti gerbiama.[21]
2024 m. liepos 19 d. Teismas konsultacinėje išvadoje dėl okupacijos teisinių pasekmių konstatavo, kad Vakarų Kranto, Rytų Jeruzalės ir Gazos Ruožo okupacija yra neteisėta ir privalo būti kuo greičiau nutraukta.[22] Teismo teigimu, okupacija neteisėta dėl „ilgalaikio Izraelio piktnaudžiavimo savo, kaip okupuojančios valstybės, padėtimi, aneksuojant okupuotą Palestinos teritoriją ir įtvirtinant nuolatinę kontrolę joje, taip pat dėl nuolatinio palestiniečių teisės į apsisprendimą pažeidimo“.[23] Teismas nurodė, kad Izraelis turėtų „atlyginti žalą, padarytą visiems šių teritorijų gyventojams“ ir „nedelsiant nutraukti bet kokią naują nausėdijų veiklą ir iškeldinti visus naujakurius“ iš Vakarų Kranto bei Rytų Jeruzalės, o kitos valstybės neturi pripažinti teisėta padėties, susidariusios dėl Izraelio užsitęsusios okupacijos, taip pat teikti pagalbos ar paramos siekiant ją išlaikyti.[24]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Carter Says Error Led U.S. to Vote Against Israelis
- ↑ „The situation in the occupied Arab territories“ (PDF).
- ↑ „Legal Consequences of the Construction of a Wall in the Occupied Palestinian Territory“. International Court of Justice. 2004-07-09. Suarchyvuotas originalas 2015-09-24. Nuoroda tikrinta 2012-04-29.
- 1 2 „Israeli settlements in the Occupied Palestinian Territory, including East Jerusalem, and the occupied Syrian Golan“. United Nations Information System on the Question of Palestine. 2012-12-01. Suarchyvuotas originalas 2017-10-10. Nuoroda tikrinta 2012-04-29.
- ↑ Strongly deplores the continued refusal of Israel, the occupying Power, to comply with the relevant resolutions of the Security Council and the General Assembly; Ruth Lapidoth; Moshe Hirsch (1994). The Jerusalem Question and Its Resolution: Selected Documents. Martinus Nijhoff Publishers. pp. 351–. ISBN 978-0-7923-2893-3. Nuoroda tikrinta 2012-01-15.
- ↑ „Controversial UN expert: If talks fail, Hague should opine on Israel“. The Times of Israel.
- ↑ Beit Sourik Village Council v. The Government of Israel. (PDF) . Retrieved on April 4, 2017.
- ↑ „Israel, the Conflict and Peace: Answers to frequently asked questions“. Israel Ministry of Foreign Affairs. 2009-12-30. Suarchyvuotas originalas 2015-02-19. Nuoroda tikrinta 2015-01-24.
- ↑ „SPOKESPERSON's DAILY HIGHLIGHTS“. United Nations. Suarchyvuotas originalas 2012-05-08. Nuoroda tikrinta 2012-04-29.
- ↑ „Ambassador Prosor addresses the UN Security Council“. Israel Ministry of Foreign Affairs. 2014-07-18. Suarchyvuotas originalas 2015-02-19. Nuoroda tikrinta 2015-01-24.
- ↑ Associated Press, 'Israel’s settlement policies break international law, court finds,' The Guardian 19 July 2024.
- ↑ „UN General Assembly widely supports a Palestinian resolution demanding Israel end its occupation“. AP News. 2024-09-18.
- ↑ UN Security Council Resolution 497 Archyvuota kopija 2019-06-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Rory McCarthy (2009-03-07). „Israel annexing East Jerusalem, says EU“. The Guardian. Suarchyvuota iš originalo 2018-06-28. Nuoroda tikrinta 2009-03-08.
- ↑ „Basic Law: Jerusalem, Capital of Israel (Unofficial translation) Passed by the Knesset on the 17th Av, 5740 (30th July, 1980) and published in Sefer Ha-Chukkim No. 980 of the 23rd Av, 5740 (5th August, 1980)“. Knesset. 2008-08-05. Suarchyvuota iš originalo 2014-09-05. Nuoroda tikrinta 2015-02-20.
- ↑ Jewish virtual library Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.. Retrieved on August 1, 2013.
- ↑ „Press Release-US Response to ICRC Statement on Illegal Israeli Settlements“. UN Permanent Observer Mission of Palestine. Suarchyvuotas originalas 2012-09-25. Nuoroda tikrinta 2010-12-26.
- ↑ Abu-Lughod, Janet (1982). „Israeli Settlements in Occupied Arab Lands: Conquest to Colony“. Journal of Palestine Studies. 11 (2). University of California Press: 16–54 [17]. doi:10.1525/jps.1982.11.2.00p0373x. JSTOR 2536268.
- ↑ Falk, Richar (2000). „International Law and the al-Aqsa Intifada“. Middle East Report (217). Middle East Research and Information Project: 16–18 [17]. doi:10.2307/1520166. JSTOR 1520166.
- ↑ Roberts, Adam (1990). „Prolonged Military Occupation: The Israeli-Occupied Territories Since 1967“. The American Journal of International Law. 84 (1). American Society of International Law: 44–103 [85]. doi:10.2307/2203016. JSTOR 2203016. S2CID 145514740.
- ↑ 'Legal Consequences of the Construction of a Wall in the Occupied Palestinian Territory'
- ↑ Berg, Raffi (2024-07-19). „UN top court says Israeli occupation of Palestinian territories is illegal“. BBC News. Suarchyvuota iš originalo 2024-07-19. Nuoroda tikrinta 2024-07-21.
- ↑ Siddique, Haroon (2024-07-19). „UN court orders Israel to end its occupation of Palestinian territories“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2024-07-22.
- ↑ Jacob, Sarah (2024-07-19). „Israel's Palestinian Territories Occupation Unlawful: UN Court“. BNN Bloomberg. Nuoroda tikrinta 2024-07-21.